The law firm “Vilys, Meškys and Partners” is one of the most prominent examples of how young and dynamic lawyers can establish a solid legal practice and become reliable partners in various areas of law. Over 17 years of practice, the firm has gained a strong reputation and become a trusted choice for both private individuals and business clients.

The post INFORMATION ABOUT SERVICES RENDERED IN OUR LAW OFFICE appeared first on "VILYS, MEŠKYS & PARTNERS" Law firm.

LR viešųjų pirkimų įstatymas („VPĮ“) reikalauja, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir numato kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Gali atrodyti, žemiausia kaina yra naudingiausia perkančiajai organizacijai. Tačiau, kai tiekėjas siūlo gerokai žemesnę kainą ar sąnaudas didėja rizika dėl netinkamai ar visai nevykdomų įsipareigojimų, t.y. neišpildomi viešajame pirkime nurodyti tikslai.

Pavyzdžiai, tinkamai neįvertinta visos pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo objekto apimtis, todėl pasiūlyti kaina tik dėl dalies pirkimo objekto, arba preziumama, kad sutarties vykdymo metu galės susiderėti su pirkimo vykdytoju dėl didesnių teikiamų prekių įkainių ar aukštesnių atlyginimų sutartį vykdantiems asmenims, arba neįvertino visų su sutarties vykdymo susijusių rizikų, arba tiesiog nevykdo įstatymų reikalavimų (pvz., dalis atlyginimo „vokelyje“).

       Kas laikoma neįprastai maža kaina?

Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų, darbų (dalių) kaina arba sąnaudos visada laikomos neįprastai mažomis, kai jos 30% ir daugiau mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų ar sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Kada pravaloma prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą?

Pagal VPĮ nuostatas, pirkimo vykdytojas privalo prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą ar sąnaudas vykdydamas:

• tarptautinės vertės ir
• supaprastintus (išskyrus mažos vertės) pirkimus.

Kitais atvejais, kai kaina atrodo neįprastai maža, dėl tokios kainos pagrindimo (detalizavimo, įrodymų pateikimo) sprendžia pati perkančioji organizacija.

#Pavyzdys. Gauti 3 pasiūlymai dėl marketingo paslaugų. Pirkimui suplanuota lėšų suma – 50 000 Eur. 50 000 Eur kaina, pasiūlymas Nr. 2 – 43 000 Eur,  pasiūlymas Nr. 3 – 25 000 Eur. Tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis yra 39 333 Eur. Išvada: pasiūlymo Nr. 3 kaina laikytina neįprastai maža, nes 36,44% mažesnė už visų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

      Kaip vertinami pasiūlymai prieš prašant pagrindimo dėl neįprastai mažos kainos?

Pirkimo vykdytojas iš pradžių tikrina pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams, o tik po to vertina ir lygina neatmestų pasiūlymų kainas ar sąnaudas. Jei nustatoma, kad pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos yra neįprastai mažos, pirkimo vykdytojas raštu kreipiasi į tiekėją su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą arba sąnaudas.

Nuo 2022-01-01: tarptautinės vertės pirkimo atveju prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą ar sąnaudas turi būti išsiunčiamas ne tik potencialiam laimėtojui, bet ir visiems kitiems tiekėjams, kurių pasiūlymai neatmesti (išimtis: supaprastinto pirkimo atveju šį prašymą privaloma siųsti tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam tiekėjui).

Draudžiama atmesti neįprastai mažą kainą pateikusį tiekėjo pasiūlymą, kol negautas pagrindimas.

     Kaip pagrįsti neįprastai mažą kainą?

Tiekėjas privalo pateikti objektyvius paaiškinimus ir/ar dokumentus, kurie pagrindžia neįprastai mažą kainą ar sąnaudas.

Svarbios taisyklės:

• Perkančioji organizacija privalo aiškiai nurodyti, kuri kaina(os) kelia klausimų (t.y., nurodant konkrečias netikslias pirkimo dalis, o ne formaliai ar nekonkrečiai sakant, kad „viskas negerai“), kad tiekėjas turėtų galimybę pateikti išsamų ir pagrįstą neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų pagrindimą;
• Tiekėjas privalo pateikti išsamius paaiškinimus ir/ar papildomus dokumentus. Deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai nelaikomi tinkamu neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrindimu. Jei tiekėjas mato, jog VP pirkėjas prašo pagrįsti siūlomą kainą netinkamu būdu (pvz., prašoma informacijos apie siūlomų prekių originalumą, kai siūlomą kainą lemia tiekėjo gaunama valstybės pagalba), jis privalo apie tai informuoti pirkimo vykdytoją.

Neįprastai žemą kainą padėti pagrįsti gali padėti:

(i) ekonomiško gamybos proceso ar teikiamų paslaugų aprašymas;

(ii) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas patvirtinantys dokumentai (pvz., susitarimai su tiekėjais);

(iii) prekių, paslaugų ar darbų originalumą patvirtinantys dokumentai (pvz., technologijos patentas) ir

(iv) kiti objektyvūs ir lengvai įvertinami argumentai bei papildomi dokumentai, turintys aiškią pridėtinę vertę kainos ir/ar sąnaudų pagrindimui.

Rekomenduojame pasikonsultuoti su advokatų kontoros „VILYS, MEŠKYS ir PARTNERIAI“ teisininkais, kaip tinkamai parengti viešojo pirkimo dokumentus, kaip atsakyti į tiekėjų pretenzijas ir/ar kaip tiekėjams pagrįsti neįprastai mažą kainą ir/ar apskųsti diskriminuojančias pirkimo sąlygas ir/ar nepagrįstą pasiūlymo atmetimą. Mes turime patirties

The post NEĮPRASTAI MAŽA KAINA VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE: TEISINIAI PATARIMAI appeared first on "VILYS, MEŠKYS & PARTNERS" Law firm.

information:

1)Article 58 part 2 of the Public Procurement law – upon receipt of information on the successful tenderer may submit a written notification to the contracting authority (PO) to provide certain information, but only about the successful tender. Upon receipt of a written request from the tenderer (submitted via CVP IS), within 15 days of receipt of the request (not after dispatch) provide the unsuccessful tenderer with the following the characteristics of the successful tender and the relative advantages which led to the award the characteristics of the tenderer whose tender was considered the best, and the tenderer’s the identity of the parties to the contract (i.e. all those with whom the names of the tenderers (i.e. the parties to the preliminary contract); information on the conduct of the negotiations (if the procurement was negotiated) and progress.

2)Article 20 part 4 of the Public Procurement Law – the supplier may request the Contracting Authority to have access to the successful supplier’s tender or application – at the latest within 6 months after the date of award of the contract.

There is one BUT – only information that is not confidential will be disclosed, so it’s the same story again – if the supplier has not indicated that some part is confidential – we will be able to see and receive the information, if he has – we will not see it.

There were high hopes that the new PDO would finally resolve the eternal dispute of whether the name of the manufacturer and model of a product is confidential information or not? Unfortunately, this has not happened.

Article 20 part 2 of the Public Procurement Law sets out what cannot be considered confidential information:

1) if it would violate the law governing the information disclosure requirements or requirements of access to information, and in the case of any infringement of the provisions of the law on access to information or the right to information, or of the laws implementing such laws;

2) if it would violate Articles 33 and 58 of this Law requirements for the publication of a contract, information for candidates and tenderers, including information about the goods, services or services specified in the tender the cost of the works, excluding its components;

3) information on the absence of grounds for the exclusion of suppliers, compliance with qualification requirements, quality management system and environmental management system standards in the documents certifying the absence of grounds for exclusion of suppliers, with the exception of information the disclosure of which would infringe the Law on Legal Protection of personal Data of the Republic of Lithuania the requirements of the data protection legislation or the supplier’s obligations under contracts concluded with third parties;

4) information on the economic operators whose capacities are relied on by the supplier and the subcontractor, except where disclosure would be contrary to the requirements of the Law on Legal Protection of personal Data.

So, as before, there is still a lot of uncertainty as to who can and what cannot be considered as confidential information in public procurement. The PSC has taken the initiative and issued a consultation on, however it should be noted that neither the PPL nor any other legal act

does not give the OPC the right to interpret the provisions of the PPL and to create new rules that are not provided for in the PIA. And in its consultation the OPC does exactly that. It should be noted that such advice does not have legal force, nor is it binding on neither for contracting authorities nor for suppliers, and therefore suppliers and remain free to use creative legal counsel to justify their the confidentiality of the information provided in their proposal. Together we await the latest case law, which will either will confirm or refute the conclusions set out by the PPO the conclusions of the OPC.

Article 33 part 2 of the Law on Public Procurement stipulates that the contract award notice shall be published no later than 30 days after the award of the contract. Here again, the principle of confidentiality applies – no confidential information of the supplier may be published.

So there has been no increase in transparency, and probably not even It is no longer available to suppliers, as they will no longer receive information on the other bidders involved in the procurement (the ranking of bids is no longer carried out or published) and on the prices they have offered, thus significantly reducing the scope for competitive market analysis.

It is recommended to systematically submit requests for access to the prices submitted by the winner, to the qualification, with information on the presence / absence of grounds for exclusion of the winner, on the economic operators used by the winner on whose capacity it relies. However, the restriction on the protection of personal data in practice prevents access to information on the natural persons used.

Recent practice in responding to such requests shows that suppliers have successfully used the institution of protection of confidential information, and contracting authorities are reluctant to disclose even information which should not be considered confidential according to the advice of the PSC.

The post Overview of changes to the Public Procurement Law of the Republic of Lithuania appeared first on "VILYS, MEŠKYS & PARTNERS" Law firm.